Gręžtiniai pamatai tinka, kai namo projekte nėra numatytas rūsys. Jų įrengimas yra paprastesnis ir pigesnis nei juostinių pamatų, tačiau kainai įtakos turi gruntas (gręžinių pamatų gylis gali siekti kelis metrus, banketės diametras gali siekti 1 m). Įrengiant gręžtinius pamatus, grunte suformuojamos tam tikro skersmens duobės, į jas įbetonuojami poliai, taip pasiekiant net ir giliai esantį tvirto grunto sluoksnį. Viršuje jie sutvirtinami rostverku – jungiamąja sija. Rostverkas – polinio pamato viršutinė dalis, į kurią remiasi statinys. Rostverkas jungia polius į vieną konstrukciją, paskirsto statinio apkrovą poliams, sulygina jų slūgimą. Gręžtiniai pamatai pakankamai tvirti ir ekonomiški, naudojama mažiau betono (~ 40 proc.), mažiau reikia atlikti žemės darbų (80 proc. lyginant su juostiniais pamatais), ruošiant statybų aikštelę, nereikia ruošti pagrindo ar žeminti aukštų gruntinių vandenų, darbus galima atlikti ir žiemą, reikia minimaliai aptverti statybų aikštelę. Šiuo metodu įrenginėti pamatus galima ir tankiai užstatytose zonose, nes vykdant darbus nekyla pavojus aplinkiniams pastatams. Šie pamatai laikomi geriausiais pagal kainos ir kokybės santykį, tačiau, kaip ir visuose namo statybos etapuose, būtina įsitikinti, kad pamatų įrengimo darbus atlieka specialistai. Jei gręžtinių pamatų gylis parinktas neteisingai ir jie nesiremia į tvirtą grunto sluoksnį, vėliau tai sukels pastato judėjimą bei sienų skilimą.
Gręžtiniai pamatai tinka, kai gruntas yra iš molio, nėra labai vandeningas ar smėlėtas. Gręžtinių pamatų negalima daryti, jei gruntas labai minkštas, iš vandeningo smėlio, tokiu atveju labiausiai tinka gręžtinių polių įrengimo būdas naudojant CFA technologiją. Vienas iš didžiausių gręžtinių pamatų trūkumų yra šalčio tiltai, atsirandantys tarp polių ir rostverko. Nors įtaka pastato šilumos nuostoliams yra minimali, vis dėlto, problema išsprendžiama klojant pastato perimetru horizontalų putplasčio sluoksnį. Norint maksimaliai sumažinti šalčio tiltelį galima dar kloti putplastį tarp polių po būsimuoju rostverku.

Kiek kainuoja gręžtiniai pamatai?

Kaina priklauso nuo įvairių faktorių. Dažniausiai kaina skaičiuojama už betono kubą, savininkui nebereikia rūpintis medžiagomis ir technika. Kaina – apie 200–350 eurų už kubą. Kazlausko statyba yra sudariusi tiekimo sutartis su partneriais, tad medžiagas ar techniką gali gauti palankesnėmis kainomis.

Pamatų įrengimo eiga

Polinių pamatų įrengimo ir rostverko liejimo metu gyvenamojo namo statybvietėje užtenka 4 darbininkų. Darbai vyksta šia eiga:  

  • Paruošiamas sklypas. Tai gali atlikti pats užsakovas, arba galima pasinaudoti statybinių įmonių siūlomomis paslaugomis. Reikėtų nustumdyti esamą gruntą iki polių viršaus altitudės, pasirūpinti, kad statybų technikai būtų kuo patogiau atvykti į darbų vietą. Esant sudėtingam reljefui atliekami kiti reikiami darbai.
  • Pagal iš anksto paruoštą projektą pažymimos polių vietos.
  • Išgręžiamos polių duobės (jos būna 1,5–2,5 metrų gylio ar net gilesnės). Duobių gylį ir gręžinių tankumą turi nustatyti specialistas tik po geologų atlikto grunto tyrimo. Priklausomai nuo geologinių sąlygų ir namo projekto, polių kiekis gali skirtis.
  • Sutvirtinamas duobės dugnas (sutrombuojamas).
  • Prilaikant žarną, kad neišslystų ir būtų išcentruotas armatūros karkasas, į polių duobes pilamas betonas,.

Polinių pamatų įrengimo laikas priklauso nuo polių skaičiaus bei projekto sudėtingumo. Statant, tarkime, 120–150 kv. m ploto namą, su poliais susiję darbai gali būti atliekami per 1–3 dienas. Baigus polių įrengimo darbus, galima pradėti statyti rostverką – viršutinę pamato dalį, sujungiančią polius į vieną konstrukciją ir paskirstančią pastato apkrovas.

Standartiniai rostverko darbai vykdomi tokia tvarka:

  • Įrengus polius ir po būsimu rostverku suklojus putų polistireną, montuojami klojiniai, viduje sudedama ir sujungiama rostverko armatūra.

Tankinti gruntą po būsimu rostverku nebūtina, nes visą apkrovą gruntui perduoda poliai. Požeminės komunikacijos (vandentiekis, nuotekų sistema) paprastai montuojamos giliau po rostverku vėlesniu statybos etapu, todėl statant pamatą specialių ertmių palikti nereikia.

  • Pilamas betonas. Naudojamas 20/25, 25/30, 30/37 markės betonas, jį geriausia atsivežti iš gamyklos. Vidutinio namo gręžtiniams pamatams vidutiniškai sunaudojama 15–20 kub. m betono. Kad betonas tinkamai pasiskirstytų ir neliktų neužpildytų ertmių, rostverkas tankinamas giluminiu vibratoriumi.
  • Atsižvelgiant į betono stingimą, nuimami klojiniai. Paprastai tai galima atlikti jau praėjus 1–2 dienoms. Geriausiai betonas stingsta vandenyje, kuo lėčiau jis stingsta, tuo geriau. Betonas savo projektinį stiprį pasiekia praėjus 28 paroms. Tačiau su būsimo namo sienomis susijusius darbus galima pradėti jau praėjus 7 paroms. Vasaros metu karštomis dienomis išbetonuotą rostverką reikėtų drėkinti vandeniu, kad nesutrūkinėtų. Žiemos metu tik įrengtus pamatus derėtų uždengti, kad neperšaltų betonas.
  • Apšiltinami pamatai – iš vidaus klijuojamos polistireno plokštės. Galimas variantas šias plokštes dėti iš išorės bei į patį pamatą.
  • Pamatai apkasami žvyru arba smėliu. Visi pamatų įrengimo darbai gali trukti apie savaitę.
  • Užpilamas ir sulyginamas gruntas.