Jei namas bus sunkus, pamatus vertėtų daryti gelžbetoninius, o padas turėtų būti žemiau nei grunto peršalimo lygis. Tik tokia konstrukcija užtikrins pastato stabilumą, tolygiai paskirstys apkrovą ir gruntas deformuosis simetriškai. Tai neleis pamatams persisukti ar išsikreivinti. Geriausias variantas – ištisinė gelžbetoninė plokštė, kuri yra ir pamato pagrindas, ir rūsio grindys, po visu namu. Tokia konstrukcija sudėtingiausia ir brangiausia, tačiau nebereikia ruošti atskiro plataus pado ir labai storos pamato sienos.

Nužymėjus būsimo pamato vietą, iškasama duobė. Pamatus reikia lieti iškart, nes gruntas gali susipurenti arba jį gali paveikti krituliai. Prieš liejant betoninę plokštę patiesiamas armatūrinis tinklas. Jei planuojama įrengti baseiną, tai jo indą ir komunikacijas reikia išlieti dar iki pradedant formuoti rūsio sienas.
Pigiau kainuoja monolitinės rūsio sienos, jos turi būti ne plonesnės kaip 30 cm. Rūsio sienų hidroizoliacijai dažniausiai naudojamos tepamos bituminės mastikos arba klijuojamas hidrostikloizolas. Apšiltinus rūsį ir įrengus jo vėdinimą išvengiama pastovios patalpų drėgmės.