Pirmasis žingsnis – grunto tyrimas. Pamatais vadinama pastato požeminė konstrukcija, kurios pagrindinė funkcija – perimti visas pastato apkrovas ir perduoti jas pagrindui, t. y. gruntui, ant kurio pastatas stovi. Pamato padas turi būti būtinai atremtas į laikantįjį grunto sluoksnį.

Pagrindų būna natūralių ir dirbtinių. Natūralus – tai neliestas ir nesuardytos struktūros gruntas. Dirbtinis pagrindas – tai gruntas, kurio dalis pakeista kitu, tinkamesniu, arba esamo grunto savybės pagerintos įvairiais grunto stiprinimo būdais. Taigi, rengiantis pamatų statybai, pirmasis žingsnis – išsiaiškinti grunto sudėtį. Tai gali atlikti geologiniais tyrimais užsiimančios įmonės.
Grunto tyrimai. Reikia nustatyti, kokio gylio bus reikalingi pamatai. Negalima pasitikėti tik kaimynų atliktais tyrimais. Būtina žinoti, koks dirvožemis yra konkrečiame sklype, tad reikia užsisakyti geologinius tyrimus. Kiek gruntas įšąla, priklauso ne tik nuo geografinės vietos ir grunto sudėties, bet ir gruntinių vandenų. Temperatūrai nukritus žemiau nei nulis laipsnių, drėgnas gruntas šąla, vanduo jame tampa ledu ir išsiplečia maždaug 10 procentų. Skirtingose vietose tai vyksta nevienodai ir gali įvykti deformacija.

Lietuvoje gruntas skirstomas į dvi dalis:

• Nuo šalčio nesiplečiantis gruntas, kuriam priskiriamas molingas ir smėlingas gruntas iš smulkaus ir dulkinio smėlio (daugiau nei 15 proc. molio). Ant smulkaus smėlio drėgno grunto statyti nepatartina. Molingame grunte lengvai kaupiasi vanduo, tad jis greitai peršlampa, vanduo jį plečia. Kasti reikia iki neįšąlančio grunto (smėlis įšąla 1,2 m, molis ir priemolis – iki 1,5 m).
• Nesiplečiantis gruntas, kuriam priskiriami stambaus žvyro gruntas, stambaus ir vidutinio stambumo smėlis, kuriame nėra molio priemaišų. Stambesnis ir švaresnis smėlis gali atlaikyti didesnį svorį, o stambesnių dalelių ir smėliniai gruntai, išskyrus dulkinius, gerai praleidžia vandenį ir nesiplečia. Pamatus galima leisti ne taip giliai – 0,5–1 m gylyje.
Išgręžus poliams duobes, neatlikus tyrimų, darbininkai gali nesuspėti jų užpilti betonu. Dėl netinkamo grunto duobės gali prisipildyti vandens arba kraštai pradėti griūti. Atlikti tyrimai palengvins statybininkams darbą, o savininkui padės sutaupyti.